Knygos, skaitymas yra svarbi daugelio žmonių gyvenimo dalis. Kur, kada ir kaip jie ateina į žmogaus gyvenimą? Namuose, darželyje, bibliotekoje, kūdikystėje, vaikystėje, žaidžiant, dainuojant, klausantis suaugusiujų skaitymo, žiūrint paveikslėlius, juos aptarinėjant, savaip perkuriant jose pasakojamas istorijas. Vaikams knygų pasaulis, alternatyvus jose vaizduojamas gyvenimas yra tiek pat svarbus, o gal net ir svarbesnis nei suaugusiems. Knygos padeda vaikams užaugti, susiformuoti, tapti savimi. O santykius su knyga užmezgę ankstyvoje vaikystėje, žmonės išsiugdo pomėgį skaityti taip nepalyginamai pagerindami viso savo gyvenimo kokybę.

Pasigirsta kalbų, kad drambliai per dideli, per daug gremėzdiški, kad jie griauna telegrafo stulpus, trypia derlių, kad jie – anachronizmas, ir galiausiai tas pats pradedama kalbėti apie laisvę – laisvė ir žmogus ilgainiui tampa griozdiški ir neparankūs. (Romainas Gary. „Dangaus šaknys“)

Su rašytoja ir dailininke Paulina Egle Pukyte susirašinėjo Solveiga Daugirdaitė.

Gyvųjų teatras: istorinių asmenybių dramos / Arvydas Juozaitis; panaudoti Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos darbai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. - 482 p. - ISBN 978-9986-39-739-7

Praėjusių metų gruodžio 3 d. Rašytojų klube buvo pristatytas Arvydo Juozaičio dramų rinkinys „Gyvųjų teatras“. Tai labai solidi beveik 500 puslapių draminės kūrybos knyga, tokių šio žanro leidinių Lietuvoje seniai nėra buvę, todėl jos pasirodymą reikėtų laikyti svarbiu mūsų kultūrai įvykiu.

Žemynos progimnazijos biblioteka įsikūrusi nedidelėje, bet jaukioje erdvėje. Joje vaiko laukia daugybė slėpiningų daiktų, kuriuos žmonija vadina KNYGA. Nes dar Marselis Prustas, žymusis prancūzų rašytojas, kritikas yra pasakęs, jog nėra laimingesnių dienų už tas, kurios buvo praleistos su mėgstama knyga. Šį teiginį patvirtina kasdieninis reginys – skambučiui nuskambėjus, lyg burtininkui mostelėjus lazdele, į biblioteką virsta būriai skaitytojų.

Su rašytoju Valdu Papieviu susirašinėja skaitytoja (nes literatūros kritikai – visų pirma  skaitytojai) Solveiga Daugirdaitė.

Dairydamasi po bibliotekų lentynas, ieškodama Lietuvoje rašytų knygų paaugliams, atkreipiau dėmesį į „Skomanto kronikų“ seriją. Bibliotekų darbuotojai liudija, kad „Skomantas“ sulaukia itin atidžių skaitytojų. Tai tie paaugliai, kuriuos vadiname žiniukais.

Naujoji rašytojo Vytauto V. Landsbergio knyga – apie Lietuvos senovę, žilus, legendinius jos laikus bei įvykius. Skirta ji jaunesniems skaitytojams, bet ir suaugusiems bus įdomi ir žavinti. Knygos pavadinimas – „Erelio sakmė“ – nusako viską: ir kad pasakojimas skamba sakmės gaida, ir kad pagrindinis personažas – Erelis. Sužinome šio paukščio bei jo šeimininko – medžiotojo Mažono – istorijas... Pamažu istorinis laukas ir geografija plečiasi: regime visą senovinį Anykščių kaimą, su jo Senoliu, Šventosios upe, laumėmis, Šventosios žinyčia, Kernavės pilį ir miškus, kuriuose medžioja karalius Butvydas su sūnumis. Atpažįstame vardus: kunigaikštį Gediminą, žynį Lizdeiką ir jųdviejų istoriją, tapusią mūsų tautine savastimi.

Projekto vykdytojai yra keturi Latvijos nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centro specialistai, kurie kartu su rėmėjais, regiono kuratoriais bei viešųjų ir mokyklų bibliotekų vadovaujančiais darbuotojais organizuoja „Vaikų ir jaunuolių komisijos“ darbo grupę. Kiekvienais metais šie asmenys vertina projekto efektyvumą ir siūlo tobulinimus.

Žiema jau beveik įpusėjusi, atvertėme naujų metų lapą, todėl pats laikas apžvelgti naujausias knygas vaikams, kurios šįkart pasižymi didele temų, formų ir iliustracijų įvairove.

Pirmosiomis sausio dienomis pasirodė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus parengtas poeto, vertėjo, literatūrologo, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Tomo Venclovos bibliografijos sąvadas „Tomas Venclova: bibliografijos rodyklė (1956-2011)“.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia Pirmosios knygos (poezijos ir prozos) 2013 metų konkursą. Konkurse gali dalyvauti ne vyresni kaip 35 metų literatai. Kūrinius vertins Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sudaryta komisija. Dvi geriausias pirmąsias knygas išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Poetai iš aplinkinio triukšmo masyvo, kalbinio ledkalnio iškerta, išskaptuoja savąjį balsą. Na bent jau impulsyviai stengiasi, nuvydami tą nuolatinį, nepaliekantį „taip jau buvo kalbėta, taip jau buvo rašyta“. Net jeigu buvo, ar dabar nepavyktų pasakyti, užrašyti kitaip? Skaitant ketvirtąjį poetės Daivos Molytės-Lukauskienės eilėraščių rinkinį „Baltojo kiro giesmynai“ irgi įmanoma įžvelgti tokią tylią kovą su žodžiu – autorė jį kruopščiai, juvelyriškai „šlifuoja tarsi žievėtą pajūrio gintarą / apaugusį svajonėmis ir prisiminimais“ (p. 28).

Su rašytoja Birute Jonuškaite susirašinėja literatūros kritikė Solveiga Daugirdaitė.

2012 metų Prancūzijos literatūros premijos