Apie 2012-ųjų „Poezijos Pavasario“ almanachą dar jam nepasirodžius pradėjo sklandyti kalbos: jis bus kitoks. Dabar jau tikrai. Nors, stebėdama paskutiniųjų kelerių metų almanachų virsmus, galėčiau pasakyti, kad visi jie buvo kitokie, atspindintys ne tik tų metų poezijos tendencijas, bet ir subjektyvų jų sudarytojų įsivaizdavimą, kaip toks galingas kūrybos srautas gali būti suvaldytas, o paskiri eilėraščiai įgautų rinkinio formą.

Gegužės 28-birželio 3 dienomis Mažojo princo fondas, rengiantis socialinę-edukacinę iniciatyvą „Visa Lietuva skaito vaikams“, kurią globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, kviečia kartu švęsti II Lietuvos ir Tarptautinę skaitymo balsu vaikams savaitę. Visi suaugusieji raginami skaityti vaikams balsu.

Užvirus kalboms apie sumenkusius vaikų skaitymo įpročius Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto docentė dr. Vita Mozūraitė ragina pirmiausia pačius leidėjus, bibliotekininkus, mokytojus ir tėvus pabaksnoti į save. Atėjo nauja, skaitmeninė, karta ir reikia naujo požiūrio.

Naująją R. Granausko apysaką „Kai reikės nebebūti“ ėmiau skaityti dėl kelių priežasčių: pirma, suintrigavo pažadas, kad pagrindinis jos veikėjas bus ne žmogus, o... šuo (pažadėta – ištesėta, taip ir buvo), antra – apysaka autobiografinė, apimanti paskutiniuosius sovietmečio ir pirmuosius atkurtosios Nepriklausomybės metus (irgi teisybė), trečia – R. Granausko stilius man visada patiko, taigi spėjau turėsianti intelektualią pramogą kelionėje Vilnius–Žagarė (perskaičiau kone vienu atsikvėpimu ir penkių valandų, praleistų autobusuose, beveik nepajutau). O pasakyti apie knygą ir jos personažus (!) yra ką...

Ši premija skiriama užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui į lietuvių kalbą už profesionalius ir meniškus pastarųjų trejų metų vertimus, už nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai, vertėjų ugdymui.

2011 metų pabaigoje pasirodė Gintarės Adomaitytės knygelė „Laumių stalas. Ryčio ir Vakarės nuotykiai“. Ji neabejotinai skirta mažamečiam skaitytojui, bet daugiaplaniškumas, būdingas šiai autorei, išlieka: yra klodas, skirtas vaikui, ir klodas, skirtas suaugusiojo interpretacijoms.

Pažintis su knyga dažniausiai prasideda nuo jos viršelio bei nugarėlės. Taip su ja atsargiai apsiuostome, susipažįstame, tada galiu jau imti į rankas ir skaityti, ir tatai skaitydamas permanyti... Ant „Išlydžių zonos“ viršelio pamatau autoriaus paišą (Gytis būtent taip mėgsta įvardyti savo piešinius), pavadintą „Berniukas su kamuoliu“. Pati paišo stilistika primena pirmykščių žmonių piešinius olose, kurie vaizduoja kokį nors ritualą – žvėrių medžioklę, žūklę, įvairias apeigas. Akį patraukia fonas – nelygi, gruboka olos sienos faktūra, nuspalvinta geltona ochra, kamuolys – raudona ochra, apvesta angliuku, vaikas – judesyje pagautas pirmykštis žaidėjas.

Panevėžio rajono pedagogų švietimo centro, savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus ir Raguvos gimnazijos iniciatyva 2012 m. balandžio 17 d. savivaldybės salėje įvyko regioninė mokyklų bibliotekininkų ir lietuvių kalbos mokytojų konferencija ,,Mokinių skaitymo skatinimo barai“. Konferencijos tikslas buvo aptarti mokinių skaitymo skatinimo galimybes, pasidalyti darbo patirtimi. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 70 dalyvių iš Panevėžio, Pasvalio, Biržų miestų ir rajonų.