Štai dar vienas mėnuo pradūzgė vaikiškų knygų lentynomis. Šįkart jose – neįtikėtinas įvairiausių pasakų ir istorijų vitražas, žaižaruojantis skirtingomis temomis, įvairiausių pasaulio šalių žodžiais ir gyvenimo spalvomis. Pavartykime.

Knygos keičia gyvenimus. Šią, daugelis pasakytų, nuvalkiotą tiesą, vertėtų prisiminti vėl ir vėl. Tai savo knyga „Ponas Pipas“ mums primena ir talentingas Naujosios Zelandijos rašytojas Lloydas Jonesas. Jo romanas 2007-aisiais buvo apdovanotas Britanijos tautų sandraugos prizu ir nominuotas Booker premijai.

Maloniai kviečiame prisidėti prie „Mažojo Princo fondo“ iniciatyvos „Visa Lietuva skaito vaikams“, kurią globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, LR Švietimo ir mokslo bei kultūros ministerijos, įgyvendinimo ir tapti skaitymo balsu vaikams iniciatyvos ilgalaikių programų lyderiais arba koordinatoriais, taip pat dalyvauti programose „Skaitančios mokyklos“, „Skaitantys vaikų darželiai“.

Pirmiausia – nemėgstu neįskaitomos poezijos. Net jei pati knyga atrodo skoningai (dailininkės Ulos Šimulynaitės nuopelnas). Net jei šriftas būtų parinktas pagal autoriaus koncepciją – rašyti „iš skruzdėlių gyvenimo“, – ieškoti lupos, kad ištyrinėtum šį raidžių ir idėjų skruzdėlyną, nesinori. Dabar skaitytojas priverstas įtempti regos ir mąstymo padargus, kad galėtų pasinerti į tirštą lyrinį Vlado Braziūno kūrybos pasaulį, ir iškyla grėsmė, kad neįskaitoma bus supainiota su nepaskaitoma. Tačiau V. Braziūno tekstai paskaitomi. Dažniausiai.

Lapkričio 12-18 d. šventėme 15-ąją Šiaurės šalių bibliotekų savaitę. Tai Šiaurės šalių asociacijų „Norden“ federacijos projektas, kurį Lietuvoje kuruoja Šiaurės ministrų biuras. Kiekvienais metais ši savaitė vis kitokia, nes ją charakterizuoja pasiūlyta tema. Šių metų tema – „Įvairialypė Šiaurė“.

Kaip pradedama knyga? Kodėl pradedama? Pradedama iš per didelės sveikatos ar ligos, civilizacijos drebulio ar šiaip kokio maudžiančio sąnario ar dar menkesnio narelio negalavimo, nuolatinio maudulio, genančio į priekį, neišsiaiškinus krypties, ginančios nuo nuobodulio, nerimo, mirties, kuriai vis dažniau iš aptrupėjusių pirštų dalgis išsprūsta, nežinia, kur nukris, ką nukirs, gal todėl imi ir sugalvoji kokį banalų siužetą, kokį trikampį, keturkampį ar kokią naujesnę, įmantresnę formą, bet… gimtis dar paslaptingesnė už mirtį, joje dalyvauja ne tik tėvas, motina, senelių, prosenelių genų ir kraujo grupių kombinacijos, ne tik nerimo ir vilties spalvos ir atspalviai, minčių ir nuojautų smegduobės, bet ir kažin kada mestos Olimpo dievų ištarmės, argonautų vėjai, laumių, kaukų sumaištis. Panašiai, manau, nutiko ir Andriui Jakučiūnui, jo prote įsiveisus siužetui, rodytųsi, minties ir žodžio vaikui.

Trakų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius vykdo projektą „Pažink knygų (pasakų) pasaulį su lėle“. Šio projekto dėka bibliotekos skaitytojai ir miesto vaikai susipažino su profesionaliu ir mėgėjišku teatrais. Spalio mėnesį įvyko dviejų savo patirtimi ir forma skirtingų lėlių teatrų pasirodymai. Pirmasis atvyko Vilniaus „Lėlės“ teatras, turintis gilias tradicijas. Teatras įkurtas 1958 metais, per tuos metus sukurta ir parodyta daugybė spektaklių,  kurie ne kartą pelnė apdovanojimų tarptautiniuose lėlių teatrų festivaliuose. „Lėlių” teatro vaidinimai, sukurti pagal lietuvių ir pasaulio tautų pasakas, taip pat žinomų lietuvių ir užsienio autorių kūrinių vaikams motyvais. Kuriami lėlių vaidinimai ir suaugusiesiems.

Lietuvos bibliotekos lapkričio 12-18 d. penkioliktus metus iš eilės kviečiamos dalyvauti „Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje“. Tai tradicinė šviesos ir knygos šventė, primenanti mums senąją pasakojimų tradiciją, suteikianti progos vaikams ir suaugusiesiems susipažinti su Šiaurės šalių literatūros lobiais, kviečianti tamsiais vėlyvo rudens vakarais susiburti ir drauge persikelti į magišką knygų pasaulį.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ tęsiasi ir kviečia papildyti mokyklų bibliotekas naujomis knygomis. Pernai visi susitelkę surinkome 17 tūkstančių knygų šalies viešosioms bibliotekoms. Sukurkime kalėdinį stebuklą ir šiais metais!

Skaityti baigiau ankstyvą rytą. Kaip ir dera – švito, lynojo, ar šuva, ar ruduo prabudęs tingiai suamsėdavo. Tik Dievui, rašytojau, ir dėkok už tokį kontekstą – kaip knyga gali nepatikti, jei skaitai ją šitaip rudenėjant. Nusliūkinau į dušą tebemąstydama, kas pirmiau: Dievas sukūrė knygą ar knyga Dievą.

Apie Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ 17-ąjį vertimą kalbasi orientalistas ir vertėjas dr. Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas ir A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius.