Keturioliktus metus iš eilės Lietuvos bibliotekos susibūrė į šviesos ir knygos šventę – Šiaurės šalių bibliotekų savaitę, kuri prasidėjo lapkričio 14 d. ir tęsėsi visą savaitę. Pagrindinė šio projekto idėja – populiarinti literatūrą ir knygų skaitymą, organizuojant kultūros renginius pasiūlyta bendra tema. Šių metų tema – „Humoras Šiaurėje“.

„Linksmasis mokslas“: kaip reta šis Nyčės posakis (taip pavadinta 1882 metais išleista jo knyga) puikiausiai tinka ne kokiai kitai, o kaip tik šiai knygai... apie knygas! Sekame diskusiją – vienu metu intelektualią ir humoristinę, mokslinę ir subjektyvią, dialektinę ir anekdotinę, įdomią ir skoningą ir per ją apžvelgiame penkiatūkstantmetę knygos istoriją nuo papiruso iki kompiuterinio failo.

Užsispyrę tie poetai. Horacijaus posakis „surdo asello fabellam narrare“ („kurčiam asiliukui pasakėlę sekti“) reiškia „nebėr prasmės ir kalbėti“ arba „tuščiai aušinti burną“. Asiliukas gi kurčias – neišgirs. Bet, matyt, skaityti moka. O tai, kas užrašyta, išlieka. Jau negalėsi pasakyti, kad pro vieną ausį įėjo, pro kitą – išėjo. Žodžiai nebus paleisti pavėjui. Už raštu paliudytą mintį ir atsakomybė didesnė. Ypač jei liudijamas gyvenimas.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2011 m. lapkričio 22 d., antradienį, 18 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto auditorijoje V2 (reikia kilti laiptais praėjime tarp Sarbievijaus ir S. Daukanto kiemų) kviečia į paskaitą-diskusiją apie pamatinius vertimo filosofijos ir teorijos klausimus „Vertimo spindesys ir skurdas".

2011 m. spalio mėnesį Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus darbuotojos pradėjo vykdyti naują projektą „Stebuklinga knygos galia – Pūkuotynės šalyje“. Projekto lėšomis buvo užsakytos ir sukomplektuotos šešios knygų „Protingų žodžių ir naudingų patarimų“ skrynelės, kurias sudarė po 30 naujausių vaikams ir paaugliams skirtų leidinių. Projekte dalyvauja Noriūnų, Subačiaus, Skapiškio, Antašavos ir Rudilių bibliotekos bei Kupos pradinė mokykla.

Pradėsiu nuo pavyzdžio. Neseniai draugė manęs paprašė išversti porą sakinių iš anglų kalbos jos rengiamai meno istorijos antologijai. Sakiniai buvo gana sudėtingi, be to, neturėjau viso teksto, iš kurio jie išimti, todėl nusiunčiau vadinamąjį juodraštinį vertimo variantą; palikau po kelias kai kurių žodžių reikšmes ir pasiūliau porą variantų, kaip geriau lietuviškai sudėlioti sakinių struktūrą. Neilgai trukus gavau apytikriai tokį atsakymą: išvertei teisingai ir gerai, bet, žinai, tavo darbo kaip gyva nenorėčiau dirbti. Tai parašė žmogus, kuris jau daugiau kaip dešimtmetį skaito mano išverstas knygas ir su kuriuo apie vertimo subtilybes šnekėtasi begalę kartų. Tiesiog gal anksčiau jai neteko matyti, kaip atrodo vadinamasis nebaigtas vertimas – siuvinys, kurio išvirkščioje pusėje mazgeliai dar nepaslėpti.

Maždaug iki 2007 m., antrosios Prezidentės V. Vykės-Freibergos kadencijos, Ryga „siuto“. Gyveno taip švaistūniškai prabangiai, kaip gyvena pirmą kartą gavusysis progą prisiimti kreditų, dar nežinantis, kad kartais juos grąžinti daug sunkiau nei skubant perimti „naujus“ gyvenimo stilius. Tarptautinis vertimų biuras, verčiantis aplink Baltiją esančioms šalims oficialųjį Europos Sąjungos leidinį, kuriame dirbau nuo 2004 m., įsikūręs prabangioje stiklo „piramidėje“, priklausančioje lietuviui verslininkui ir esančioje toje Rygos dalyje, kuri „į Lietuvos pusę“ (mūsų pravardžiuojamas „Valdo grikiai – Valdo ryžiai“), staiga buvo perkeltas į priešingą Dauguvos krantą, Sarkandauguvą („krasnuchą“); likimo ironija – į dar spėtą prieš krizei viską įšaldant šiaip taip įrengti visai jau suprastėjusios statybos pastatą, nuteptą... ryškiai raudona spalva. Nebebuvo galima nuslėpti, kodėl – todėl, kad čia pigiau.