|
2011-10-27 Viktorija Daujotytė. Yra, kas nėra poezija
Yra, kas nėra poezija. Jei poeziją siejame su kalba, su tikrenybe kalboj (pasak Sigito Gedos), tai poezija nėra į ją pretenduojantis, bet tikrenybės kalboj neįgyjantis, neturintis tekstas. Jei poeziją siejame su daiktais (eilėraštis – šitas senas namas), su būsenom, tai poezijos nėra be matančio žvilgsnio, be įrėminančios refleksijos.
|
|
2011-10-25 Pamoka „Spaudos draudimo laikotarpio knygos“
2011 m. spalio 19 d. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centre viešėjo Vilniaus rajono Buivydiškių pradinės mokyklos ketvirtokai. Mokiniai apžiūrėjo biblioteką, susipažino su naujausiomis knygomis ir akcijos „Metų knygos rinkimai 2011“ knygomis vaikams, tačiau pagrindinis apsilankymo bibliotekoje tikslas – pamoka „Spaudos draudimo laikotarpio knygos“.
|
|
2011-10-20 Susitikimas su literatūrologe profesore Viktorija Daujotyte
Rudeniškai gražią spalio 18-osios popietę Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos skaitytojai, knygos mėgėjai, literatai, „Aušros“ gimnazijos vyresniųjų klasių gimnazistai susitiko su literatūrologe, rašytoja profesore Viktorija Daujotyte-Pakeriene.
|
|
2011-10-18 Vertėjų iš ispanų kalbos poezijos vertimo dirbtuvės
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kviečia įvertėjų iš ispanų kalbos poezijos vertimo dirbtuves 2011 m. gruodžio 3 d., šeštadienį, nuo 10 val.
|
|
2011-10-17 VII Europos literatūros dienos Šiauliuose, 2011
|
|
2011-10-17 Zita Mažeikaitė. Įžengęs kaip į šviesią girią
Tomui Tranströmeriui – Nobelio literatūros premija
Mano gyvenimas. Kai pamąstau apie šiuos žodžius, prieš akis išryškėja ruoželis šviesos. Atidžiau įsižiūrėjus, tas ruoželis primena kometą su galva ir uodega. Ryškiausia šviesos dalis, galva, yra vaikystė ir jaunystė. Tankiausia kometos dalis, branduolys – ankstyvoji vaikystė, lemianti svarbius mūsų gyvenimo bruožus. Aš stengiuos į ten prasiskverbti, ką nors prisiminti. Bet man sunku judėti tam sutankėjusiam lauke, sunku ir pavojinga, apima jausmas, lyg artinčiausi prie mirties. Kitame gale kometa išskydusi – čia ilgoji jos dalis, uodega. Ji vis retesnė, retesnė, bet sykiu ir platesnė. Dabar aš esu vos ne pačiam kometos uodegos gale, man jau šešiasdešimt.
|
|
2011-10-13 Renata Šerelytė. Juoko teorija „tikrame“ gyvenime
Kipšo laiškai: seno velnio patarimai jaunam velniukui / C.S. Lewis; iš anglų kalbos vertė Zigmantas Ardickas, Kęstutis Šidiškis. - 2-asis papild. leid. - Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2011. - 162 p. - ISBN 978-9955-29-165-7
|
|
2011-10-13 Literatūroje ieškau draugystės
Su lietuvių literatūros vertėja į anglų kalbą ELIZABETH NOVICKAS kalbasi Žydrūnas Drungilas
|
|
2011-10-12 Šiemet Metų knygos rinkimuose - 11 kūrinių
Šiemet Metų knygos rinkimų akcija kviečia išrinkti Metų knygas trijose kategorijose iš 11 pasiūlytų knygų. Ekspertų komisijos atrinko penkias knygas suaugusiesiems, ir po tris vaikams bei paaugliams skirtas lietuvių autorių knygas, iš kurių skaitytojai kiekvienoje kategorijoje rinks Metų knygą.
|
|
2011-10-10 Zita Baranauskaitė-Danielienė. „Realybė egzistuoja tik per patirtį“
Kinų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato (2000) Gao Xingjiano romanas „Dvasios kalnas“ (1982–1989) vadinamas autobiografiniu, nors veikiau konteksto, o ne teksto požiūriu. 1983 m. rašytojui buvo diagnozuotas vėlyvos stadijos plaučių vėžys. Po kelių mėnesių, dar kartą ištyrus, paaiškėjo, kad diagnozės būta klaidingos. Bet tada atsivijo kita niūri žinia: modernistinės Vakarų literatūros adeptą, komunistinei visuomenei priešiškų, nuo šiol draudžiamų publikuoti dramų ir eilėraščių autorių Gao Xingjianą nuspręsta išsiųsti į perauklėjimo ūkį.
|
|
2011-10-07 „Tarsi kuršis krūme retam“
Su skuodiškiu (gėsališkiu) poetu STASIU JONAUSKU kalbasi Juozas Šorys
Jūsų darbo kambario langai penktame aukšte Skuode atsigręžę į šiaurę, kuri yra ir Jūsų poetinio pasaulio dalis. Šiaurės vakaruose matome mėlynuojančių Latvijos eglynų kontūrą, „užrubežinio“ Kuršo laukus, „dvikalbės“ Apšos ir visai žemaitiškos Luobos paupių epušes ir alksnius, mano gimtuosius Narvydžius (jų dalį – Šilalę), išsipūtusią kalvelę – buldozeriais užstumdytą ilgai dvokusį sąvartyną, kurį vietiniai sovietmečiu vadino Amerika, nes ten visko galėjai gauti… Šiaurės rytuose – plačiose apylinkėse ryškiai išsišovęs, tikėtina, seniau sakralus (nes arčiau dangaus) Narvydžių kalvagūbris su „latvių“ (liuteronų) ir artojų žemaitėlių kapinėmis, toliau – Delšina, vadinamoji laukų pamargė prie Polverkinės medės, Trūbakiai, Pakalniškiai, Kivyliai, Truikinai (Aleksandrija) ir Jūsų gimtieji Gėsalai su troba prie kelio, kur gimėte. Ar taip veizėdami nepasijuntame istorijos grobiu tapusių šiaurės ir pietų kuršių bei vėlesnių jų žemių perėmėjų žemaičių dounininkų egzistencinių sandūrų „gyvuoju inventoriumi“? Ką Jums reiškia tokia kaimynystė – likimo malonę, o gal kirtį?
|
|
2011-10-03 Lina Bendžiūtė. Apie Simoną Daukantą žinome daug, o apie Juozapą Želvavičių?..
Vargu ar rastume išsilavinusį žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie Simoną Daukantą (1793–1864) ir jo garsųjį „Būdą senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845). Tačiau nemažai to meto kultūros žmonių taip ir liko tik literatūros istorijos specialistų akiratyje, nors jų indėlis į lietuvių kalbos ir literatūros puoselėjimą irgi labai svarbus. Norėtųsi priminti bent vieną iš jų – S. Daukanto amžininką, Krylovo pasakėčių vertėją kunigą Juozapą Želvavičių (1822–1866), kuriam, mano spėjimu, S. Daukanto asmenybė ir raštų leksika bei stilius neabejotinai darė įtaką.
|
|
