Kodėl šachmatai iki pat dvyliktojo šimtmečio buvo balti ir raudoni? Ką reiškė dvariškių drabužių spalvos ir jų deriniai? Kodėl apatinės kelnės taip ilgai siūtos baltos, o futbolo prasižengimai iki šiol baudžiami geltona kortele?

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) septintą kartą rengiasi skirti Šv. Jeronimo premiją. Ši premija skiriama užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjai ar vertėjui į lietuvių kalbą už meniškus ir profesionalius pastarųjų trejų metų vertimus, už nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai, vertėjų ugdymui.

Šiaurės Ministrų Tarybos literatūrinė premija įsteigta 1961 metais, siekiant skatinti skandinavų kalbomis (norvegų, danų, švedų, suomių, islandų, samių) kuriamos literatūros sklaidą pirmiausia šiose šalyse, o paskui – ir užsienyje. Premija teikiama už prozos (tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų žanrų) kūrinį ar poezijos rinkinį ir yra vienas svarbiausių kūrėjo gaunamų skandinavų literatūrinių apdovanojimų. Penkiasdešimtmečio jubiliejus irgi solidus, taigi šiemet į iškilmes Osle buvo kviečiami ne tik savi, bet ir užsienio žurnalistai.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) rengia pradedančiųjų vertėjų iš prancūzų kalbos dirbtuves. Laukiami šiek tiek pažengę dalyviai – jau bandę versti grožinius tekstus ir puikiai išmanantys prancūzų kalbą. Jie turės išversti iš anksto pateiktą grožinį tekstą, kuris bus detaliai analizuojamas dirbtuvių metu, ieškant geriausio sprendimo ir aptariant galimus vertimo būdus.

Pirmoji vardinė Jurgio Buitkaus literatūrinė premija iškeliavo į aktorės Doloresos Kazragytės rankas. Balandžio 19-ąją apdovanojimo ceremonijoje Vilniuje, Rašytojų klube dalyvavo ne tik rašytojų luomo veikėjai, bet ir laureatės talento gerbėjai.

Pirmajame romane „Pradžios užkalbėjimai“ Alvydas Valenta rašo apie pradžią – vaikystę, autentišką ir skaudžią patirtį, pažintis su žmonėmis, gyvūnais, daiktais ir reiškiniais, kurie pasakotoją, o kartu ir pagrindinį veikėją pasiekia jutimų ir kitų žmonių dėka. Gražus tas užkalbėjimas – paveikus ir įtikinamas, tik nuolat kirba mintis, kiek čia asmeniškumo ir kiek vadinamųjų universalijų, primenančių tiek G. Radvilavičiūtės eseistiką, tiek R. Gavelio „Jauno žmogaus memuarus“.

2011 m. „Auksinė lupa“ skiriama redaktoriui, vertėjui ir kultūrologui Petrui Kimbriui už viso gyvenimo darbą, lydint literatūros kūrinius nuo autoriaus ir vertėjo iki spausdintos knygos. Leidyklos VAGA ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įsteigta premija skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriui už viso gyvenimo darbą: profesionalų redagavimą, vertėjų ir redaktorių ugdymą.

Realiame gyvenime neįtikėtinai keistų nutikimų bei sutapimų pasitaiko daug dažniau, nei patys galėtume pamanyti. Gali būti, kad Deus ex machina išdaigas gerai pastebi tik rašytojai – pastabūs žmonės iš prigimties. Tačiau neskuba tų neįtikimų siužetų užrašyti, greičiausiai todėl, kad tarp meninės tikrovės ir gyvenimo tikrovės negalima dėti lygybės ženklo. Kitaip tariant, skaitytojui gali būti per sunku tikėti pasikartojimų ir dinamiškų sutapimų pilnu pasakojimu – kas, kad tikru; imdamas knygą į rankas, jis tikisi, jog autorius teksto siužetą bus sukūręs įtikinamą, įvykiai jame klostysis motyvuotai. Ir iš tiesų rašytojas savo herojų likimus pakreipia kaip tinkamas, žaidžia jais lyg šachmatais. Paskui, kai žaidimas užbaigiamas, knyga ieško leidėjo: vėl grįžtama į nenuoseklių ir nebūtinai motyvuotų, tačiau realių įvykių sūkurį. Štai tokios fatališkos (kitaip nė nepavadinsi) mintys apėmė susipažinus su detalia Rėjaus Bredberio knygos „Vasaros rytas, vasaros vakaras“ publikavimo istorija, kuriai galimybę suteikė leidykla „Tyto alba“, neseniai išleidusi knygų dvitomį „Pienių vynas“ bei „Sudie, vasara“.

Kai pirmą kartą skaičiau Valdo Papievio romaną „Eiti“, jis mane erzino. Klausiau savęs – kodėl turiu jį skaityti? Knyga pasirodė gana nuobodi (puikus skaitinys tiems, ką kamuoja nemiga). Tačiau šis romanas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto buvo apdovanotas kaip kūrybiškiausia 2010-ųjų metų knyga, tad nori nenori teko ieškoti atsakymo – už ką?..

Struktūrizuotos, tylios, susikaupusios, draugiškai klegančios, galbūt skubančios, chaotiškai tvarkingos, be galo mielos ir jaukios bibliotekos pasitinka  skaitytoją kiekvieną dieną. Skirtingos, bet kartu ir panašios, nes teikia daug ir įvairių paslaugų: vartotojų aptarnavimas, kurio pagrindinė funkcija dokumentų išdavimas, vartotojų mokymas, renginių organizavimas, bibliotekos įvaizdžio formavimas, informacinė, kraštotyrinė veikla, dalyvavimas įvairiuose projektuose.

Grožinės literatūros vertimų iš anglų kalbos Lietuvoje netrūksta. Verčiama ir klasika, ir šiuolaikinė literatūra. Pastaroji neretai lėkštoka, kažin ar kada tapsianti klasika. Perskaičius verstinį romaną, nedažnai apima susižavėjimas: štai žaviai britiškas ypatingas darbelis. Kaip tik toks yra Evelyno Waugh „Sugrįžimas į Braidshedą“. Žavus britiškumas čia tarsi aura šviečia iš kiekvieno puslapio, iš sodrių tikrovės aprašymų, aštrių dialogų – kaip veikėjų minties, jausmo, temperamento niuansas, kaip jų gyvenimo būdas. Jau vien dėl galimybės patirti šią aurą knygą verta skaityti. Bet joje yra ir daugiau vertingų dalykų.

2011 m. kovo 30 d. Joniškio Jono Avyžiaus viešojoje bibliotekoje vykusioje literatūrinėje popietėje pristatyta knyga „Valerija Ramonaitė (1928-2007). Rinktiniai raštai“, skirta kraštietės literatūrologės V. Ramonaitės atminimui. Joje publikuojamas literatūrologės mokslinis palikimas: prozos ritmo tyrinėjimai, įvairūs straipsniai, recenzijos. Pateikiamas studentams parengtas vertingas darbas „Epitetai. Palyginimai“ bei mokslininkės darbų bibliografija.

Balandžio 2-ąją, Tarptautinę vaikų knygos dieną, Šiaulių dramos teatre buvo apdovanoti geriausių ir reikšmingiausių knygų vaikams ir paaugliams kūrėjai.

ALGIMANTĄ LYVĄ kalbina MINDAUGAS PELECKIS

Paskelbti Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos Vaikų literatūros premijos 2010 m. laureatai. Jais tapo rašytojas Vytautas Račickas – už nuopelnus vaikų literatūros srityje ir žurnalas „Rubinaitis“ – už nuopelnus vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo srityje.