Kadangi pati tiek praeitais, tiek šiais metais dalyvavau LRS Pirmosios poezijos knygos konkurse, pernykščio konkurso nugalėtojo Nerijaus Cibulsko rinkinį recenzuoti atsisakiau: reakcija į „pralaimėjusiojo" Vytauto Varaniaus (apie jo prozą kitoje apžvalgoje) recenziją tikriausiai atsako į klausimą, „kodėl". Tačiau šiemet persigalvojau: perdėtas politinis korektiškumas – anokia dorybė, tuo labiau kad tiek Ramunės Brundzaitės, tiek Dovilės Kuzminskaitės knygos neabejotinai vertos dėmesio. Tik gaila, kad dėl skirtingų priežasčių.

2013 m. spalio-lapkričio mėn. Vašingtone vykstančio didžiausio JAV vaikų festivalio globėjas ir vienas iš pagrindinių rengėjų – Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos Respublikos ambasada Vašingtone. Festivalyje Vašingtono mieste bei Virdžinijos ir Merilendo valstijose pristatomi vaikams ir jaunimui skirti kūriniai iš 28-ių Europos Sąjungos narių valstybių.

Devintą kartą prasideda akcija „Metų knygos rinkimai“. Skaitytojai bus kviečiami išrinkti Metų knygas trijose kategorijose: suaugusiųjų, poezijos ir vaikų. Ekspertų komisijos iš viso atrinko penkiolika knygų, po penkias kiekvienoje kategorijoje. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2012 m. rugsėjo 1 dienos iki 2013 m. rugpjūčio 31 dienos.

Viešosios ir mokyklų bibliotekos, norinčios organizuoti renginius, kuriuose būtų pristatomos akcijos „Metų knygos rinkimai 2013“ knygos ir raginama dalyvauti šioje akcijoje, kviečiamos rengti projektus.

2012 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, priėmė nutarimą 2013-uosius paskelbti Tarmių metais. Šio nutarimo tikslas – stiprinti tautos vienybę, pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą.

Šimtas penkiasdešimt keturi Williamo Shakespeare'o sonetai – tai unikalus pasaulio lyrikos šedevras. Šie miniatiūriniai poezijos kūriniai (tik 14 eilučių) yra griežtos vidinės struktūros. Juose daug asmeniškumų, gyvenimo įžvalgų ir filosofinės skvarbos bei mąstymo autentikos. Sonetai paskelbti 1609 m., kai iki poeto mirties buvo telikę septyneri metai. Įvairios gyvenimo spalvos, šviesesnių nuotaikų blyksniai, harmonijos primatas žmoguje, kančios ir nusivylimo atsklaida, meninė tiesa, emocinio gyvenimo gelmingumas, tikėjimas žmogumi – beveik neįmanu trumpai nusakyti didžiąją sonetų vertę ir ypatingą jų populiarumą visoje Europoje. Gaivios Renesanso idėjos, Angliją pasiekusios pusamžiu vėliau, rado atgarsį poetinėje ir draminėje W. Shakespeare'o kūryboje. Jis tolygiai šlovino dvasinį ir kūniškąjį pradą kaip tam tikrą epochos gyvensenos ir jausenos santykį. Nepamirština, kad šios temos ir idėjos yra įvilktos į tobulą meninę formą. Ne veltui pagal pasaulio leidybos rodiklius (UNESCO duomenimis) W. Shakespeare'as dešimtmečiais patenka į pirmąjį penketuką. Vadinasi, jis verčiamas (ir ne vieną sykį), vadinasi, jo kūryba domimasi.

Literatūrologei Audingai Peluritytei visai pagrįstai kilo klausimas: „Kaip reaguoti į knygą, kuri nėra nei grynoji proza, nei poezija, nei dienoraštis, nei eseistika, o tik labiau mintys apie šį bei tą, bet po truputį, ir kuri pati reaguoja į kitų žmonių mintis, šiek tiek ir po truputį, ir jei tos mintys taip pat nėra „grynos“? Percituotos, perfrazuotos, permąstytos“. (Literatūra ir menas, 2013-09-20, p. 10).