Patekus į prisiekusių skaitytojų ratą dažnam tenka nurausti, pajutus, jog taip ir liko neperskaityta dalis klasikos kūrinių, apie kuriuos, rodos, kalba ir išmano likusieji. Galbūt liko neperskaityta Onore de Balzako kūryba, o gal sunku prisipažinti, jog neskaitėte Balio Sruogos „Dievų miško“? Mintyse vėl pažymime knygų pavadinimus – būtina perskaityti. Kaip prisiminti visą būtinųjų sąrašą ir dar kartą nepakliūti į nepatogią situaciją? Kada ir kaip atrasti jėgų perskaityti numestas šalin knygas, nesusigundžius knygų mugėje įsigyti naujo romano?

Debiutuojančių lietuvių autorių knygos vaikams yra pakankamai retas reiškinys, tad kiekvienas naujas lietuviškas perliukas laukiamas su nekantrumu. Vaikiškų knygų leidykla „Nieko rimto“ šį rudenį skaitytojams pristatė literatūrinio pasaulio debiutantės Vaivos Būgaitės knygą „Perlytės nuotykiai“.

Lapkričio 20-ąją vaikų poetė Violeta Palčinskaitė švenčia savo septyniasdešimtąjį jubiliejų. Per trisdešimtį knygų parašiusios autorės kūryba jungia kartas. Su V. Palčinskaitės kūriniais užaugusios mamos brangiausius vaikystės eilėraščius skaito savo vaikams, o susitikimai su autore susilaukia didžiulio jaunųjų skaitytojų dėmesio. Jubiliejaus proga bvuo išleista geriausių kūrėjos eilėraščių rinktinė „Vaikų kambarys“, pačios rašytojos pageidavimu iliustruota dailininkės Sigutės Ach piešiniais.

„Už sidabro kalnų" – trečioji Gintarės Adomaitytės pasakojimų apie rašytojus (ne bet kokius, o vaikų literatūros kūrėjus) knyga. Pirmoji „Sparnuotos iškabos" pasirodė 2002, „Gražuolės vaikai" – 2006. Pastaroji knyga tais pat metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus rengiamuose apdovanojimuose buvo įvertinta kaip reikšmingiausia Vaikų literatūros tyrinėjimų bei sklaidos knyga.

Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo vardas puikiai žinomas kiekvienam, kam artimos socialinės pagalbos idėjos, ir tiems, kurie gyvena nuo didžiųjų miestų nutolusiose vietovėse. Būtent kaimo mokykloms, ligoninėms ir globos namams remti yra skirti pagrindiniai fondo projektai. Kaip vieną iš prioritetų fondas išskiria kaimo mokyklų bibliotekų pildymą naujais leidiniais ir todėl kiekvieną rudenį kartu su leidykla „Nieko rimto“ rengia kalėdinę akciją.

Apie Marijos Mašiotaitės-Urbšienės, Merkelio Račkausko, Kazio Jankausko, Vandos Zaborskaitės, Adelės Berčiūnaitės- Krasnickienės autobiografines knygas

Jau tradicija tapusi Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ šiemet kviečia šalies gyventojus padovanoti naujų knygų kaimų ir miestelių bibliotekoms.

Psichologai teigia, kad net apie septynias dešimtis procentų informacijos apie pasaulį mes gauname akimis. Matyt, todėl mūsiškis informacijos amžius dar vadinamas ir vizualinės kultūros amžiumi. Įsidėmėjimui, pirkimui skirta informacija apie prekes, paslaugas, veiklos galimybes mums pateikiama ne garsu, ne šokiu, o būtent vaizdu. Šis, dažniausiai reklaminis, vaizdas yra formuojamas pagal meninio, kitaip tariant – paveikslo – komponavimo principus, neretai simuliuodamas tą dvasinę, emocinę įtampą arba įtaigą, kuria disponuoja vaizduojamojo meno kūriniai. Tokios simuliacijos pakanka, kad žiūrovas taptų, kaip sakoma, „užkabintas“. Žiūrovų atsispyrimo ir atrankos galios netolygios – jos priklauso nuo daugelio dalykų, bet akivaizdu, kad vienas iš tų dalykų yra vizualinės kultūros, vaizdinės, o drauge ir estetinės žiūros alternatyva, kuri paprastai susiformuoja ne suaugystės, o vaikystės, paauglystės laikotarpiu.

Naujasis Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai” (2013) yra išskirtinis reiškinys pastarųjų metų lietuvių prozoje. Jau nuo pirmosios knygos „Strekaza” (2003) autorė buvo įsidėmėta dėl antilyrinio stiliaus, brūkšninio, intelektualaus pasakojimo būdo, kandaus humoro. Antrasis romanas „Frankburgas” (2010) satyriškai vaizdavo šiuolaikinę biurų visuomenę, projektuojamą privalomam kolektyvizmui, kai individas turi ne tik dirbti komandoje, bet ir drauge pramogauti, ilsėtis bei virsti visagalio šefo žaisliuku.  Trečioji knyga „Baden Badeno nebus” (2011) sudaryta iš trumpų tekstų, kuriuose pasakojamos keistos istorijos, nutinkančios įvairiose pasaulio vietose sudėtingų genealogijų personažams. Nacionalumo nei stiliuje, nei motyvuose nėra, yra džiaugsmas, kad visa tai pasakojama lietuvių kalba.

Literatūros tyrinėtoją Rimą Pociūtę kalbina Solveiga Daugirdaitė.

Lapkričio pradžioje prasidėjo kasmetinė leidyklos „Nieko rimto“ ir Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo organizuojama kalėdinė akcija, kurios metu paramos sulaukia kaimo vietovių mokyklos ir vaikų globos namai. Kaip ir kasmet, akcijos metu pasirodo specialus knygos leidimas. Šiemet ši knyga – Franko L. Baumo „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“.