Likus dviem dienoms iki mirties penkiasdešimt aštuonerių metų austrų rašytojas Thomas Bernhardas pas notarą surašė savo paskutinę valią. 1989 m. vasario 10 d. testamente parašyta: „Nei iš mano paties man gyvam esant publikuoto, nei iš kur nors kitur po mano mirties esančio palikimo niekas, ką aš sukūriau ir užrašiau, nesvarbu, kokia forma, negali, kol galioja autorinės teisės, Austrijos valstybėje, kad ir kaip ši valstybė vadintųsi, būti statoma, spausdinama ir net viešai skaitoma. Primygtinai pabrėžiu, kad nenoriu turėti nieko bendra su Austrijos valstybe ir protestuoju ne tik prieš bet kokį kišimąsi, bet net ir prieš bet kokį šitos Austrijos valstybės artinimąsi prie mano asmens ir mano darbų – visiems laikams. Po mano mirties nė vienas žodis iš mano galbūt dar kur nors esančio palikimo, įskaitant laiškus ir užrašus, negali būti publikuotas."

Lietuvių skaitytojams Kanados rašytojas, kilęs iš Šri Lankos, Michaelas Ondaatje (Maiklas Ondačė)  gerai pažįstamas iš romanų „Anglas ligonis“ (2005) ir „Divisadero“ (2009); juos abu vertė Valdas Petrauskas („Tyto alba“). Po „Anglo ligonio“ – Man Booker premija apdovanoto romano ir „Oskarais“ apipilto filmo – sėkmės M. Ondaatje tapo tarptautine žvaigžde. Kiekvienas naujas jo romanas laikomas literatūriniu įvykiu ir visada skiriasi nuo anksčiau parašytųjų.