Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius kasmet kviečia miesto mokyklų pirmaklasius į tradicinę pirmosios knygutės šventę „Vesk mane į savo šalį“. Spalio 21-ąją į šventę pakviesti Mato Slančiausko gimnazijos pirmokai, kuriuos į biblioteką palydėjo mokytojos Irena Čepinskaitė ir Dalia Marcinkevičienė.

Neringa Mikalauskienė

Švelniai tariant, pirmasis įspūdis toks, kad šiuo rinkiniu reikėta atsiskaityti už poetišką valkatavimą Gotlande, Visbyje, kur „duoda, sako, net / 8000 švediškų kronų / gali sau būti“ (p. 34). Pabūta ne veltui: daugelis Rimanto Kmitos tekstų, rodos, iš ten, – kupini tingulio filosofijos, stebint tai, kas vyksta visai čia pat, rankos atstumu, arba – patį teksto radimosi procesą, jei stebėti jau nebėra ką, o ką nors parašyti reikia („bet kalba čia trumpa, / taip mačiau per langą, ir viskas, / o kad kryžius tekste gal ir ne vietoj, / tai ne aš čia kaltas, o visas patvarkymas, pagal kurį taip viskas susidėliojo“, p. 56).

Vaizdas kaip minties interpretuotojas šiuolaikinėje suomių paveikslėlių knygoje

Sisko Ylimartimo

Mokyti? Linksminti ir džiuginti? Estetiškai ugdyti? O gal dar kaip nors lavinti? Per visą neilgą vaikų paveikslėlių knygos istoriją suaugusieji aptardavo jų funkcijas  skirtingais aspektais. Dažnai diskusijose kalbama apie paveikslėlių knygų ir naudingumą, ir veiksmingumą. O autorius ir iliustruotojas, vykdydami šias funkcijas, atlieka interpretuotojo vaidmenį.Tekstas ir pasakojimo turinys didžia dalimi apspręsdavo iliustracijų savybes tiek forma, tiek ir turiniu. Stilistinės savybės priklausydavo ir nuo nagrinėjamo laikotarpio menininko požiūrio, ir nuo iliustruotojo interesų ir tikslų. Iliustruotojas gali suteikti tekstui naujus matavimus pasitelkdamas savitą išraiškos formą, kuri išryškina giliai arba paviršutiniškai užslėptą pasakojimo mintį geriau nei proto ir emocijų pastangos. Vienu metu buvo manyta, kad meno kūrinys yra langas į menininko sielą.

Regimantas Tamošaitis


Nesaikingai mėgaujantis haiku, jais galima apsinuodyti. Haiku yra tokie maži cukriniai pyragaičiai, į kuriuos įdėtas druskos krislas. Nuo viso šito pykina.

Neringa Mikalauskienė

PDR konferencijoje penktadienį mažakalbiai lietuviai tik savus pranešėjus Dalią Satkauskytę ir Regimantą Tamošaitį suprato. Japonai ir kiti užsienio svečiai, aišku, lietuviškai nemokėjo, tad uoliai delnais ausines prie ausų spaudė, stengdamiesi nugirsti tarsi iš pačių poezijos požemių transliuojamą sinchroninį vertimą. Nežinia, kas liko iš cituotų Mačernio ir Miliauskaitės eilių, bet juos pasiekęs aidas (ne Marčėnas, nors ir jis vis kur nors paaidėdavo) tikriausiai buvo gražus.

Sigitas Parulskis – poetas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, vertėjas. Jo kūryba įvertinta Z. Gėlės (1991), Jotvingių (1995), šv. Kristoforo (1996), Lietuvos rašytojų sąjungos (2004) premijomis. 2004 m. rašytojas tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. S. Parulskio trumpų istorijų rinkinys „Sraigė su beisbolo lazda“ (Baltos lankos, 2006) pripažintas 2007-ųjų Metų knyga.

Spalio 6-ąją su Joniškio visuomene susitiko rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė ir literatūrologas Regimantas Tamošaitis. Netradicine literatūros pamoka galima pavadinti pirmąjį susitikimą su moksleiviais Joniškio žemės ūkio mokykloje. Čia rašytoja L.S. Černiauskaitė trumpai pristatė save, papasakojo, kaip nuo pirmojo moksleiviško apsakymų rinkinuko „Trys paros prie mylimosios slenksčio“, pelniusio apdovanojimą Respublikiniame jaunųjų filologų konkurse, prasidėjo jos kaip rašytojos kūrybinis kelias. Šiandien ji – penkių knygų autorė. Poreikis kurti nepaaiškinamas, – kalbėjo rašytoja, – kaip negali paaiškinti, kodėl vieni žaidžia krepšinį, kiti – piešia.

Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje visą vasarą vyko skaitymo skatinimo projekto „Kas skaito – tas auga“ akcija „Vasara + knyga = !!!“. Tai konkursas „Knyga – geriausia dovana“ ir viktorina „Baltos lankos, juodos avys“.

Metų knygos rinkimai šiemet švenčia pirmąjį jubiliejų - šiais metais jau penktąjį kartą renkamos Metų knygos. Ši akcija vyksta kasmet nuo 2005 m. ir jau tapo svarbiu tradiciniu Lietuvos kultūros įvykiu.

Karolis Baublys