Pokalbis su rašytoja Birute Jonuškaite

Pokalbis su poetu bei eseistu Donatu Petrošiumi apie naująją jo poezijos knygą „Aoristas“, kino filmus ir futbolą, rašymą labdarai ir knygų skaitymą.

Gyvendami elektroninių komunikacijų apsuptyje sugalvojome paieškoti knygos skaitymo džiaugsmo. „Ieškome skaitymo džiaugsmo“ - tai Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos bendruomenės skaitymo skatinimo projektas, gavęs dalinį finansavimą iš Kultūros ministerijos. Skaitymo džiaugsmo ieškome skaitydami ir rinkdami Metų knygas; dairydamiesi po Vilniaus knygų mugę; savo rankytėmis gamindami netradicines knygas; apie skaitymą diskutuodami su autoritetingais rajono valdžios vyrais; bendraudami su populiariausiais vaikų knygų rašytojais, iliustruotojais, leidėjais; žiūrėdami pagal knygas pastatytus spektaklius.

Iki 1809 m. Suomija buvo Švedijos Karalystės dalis, 1809-1917 m. - Rusijos imperijos Didžioji Kunigaikštystė. XVII-XVIII a. didžioji knygų dalis išleista lotynų kalba, o iki XIX a. pabaigos padaugėjo švedų kalba leidžiamų knygų. Šiuo metu didžioji knygų dalis spausdinama suomių kalba, tačiau šalyje išliko kelios leidyklos, kurios literatūrą leidžia švedų kalba.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, vykdydama Skaitymo skatinimo programą, Lietuvos rajonų viešosioms bibliotekoms dovanojo knygų lagaminus, kuriuose – 72 pavadinimų knygos vaikams, išleistos 2006-2008 metais. Šis lagaminas atkeliavo ir į mūsų, Ažuožerių kaimo biblioteką.

Gintarė Adomaitytė

Apie Birutės Jonuškaitės pirmąją knygą "Pateisinti save"





Nubudau nuo trinksėjimo: kažkas atidarinėjo, o gal uždarinėjo šalimais esančių kupė duris. Mane krėtė drebulys - vakarykštė diena traukinyje Leningradas - Berlynas ir beveik be miego stotyse praleista naktis bjauriu nuovargiu gulė ant mano kaulėto kūno. Nors gegužė buvo čia pat, už lango spaudė dar nemažas šaltukas, o ir ,,čiukčėje" - taip mes vadindavome traukinuką, kuris jau gerą pusšimtį metų ūkavo tarp vaivadijos centro ir Bargelių, rydamas juodas Silezijos anglis, spjaudydamas dūmus ir, matyt, visai neketindamas užleisti kelio tobulesnei, greitesnei XX amžiaus technikai - buvo ne ką šilčiau.

Giedrė Kazlauskaitė

Kazys Saja. Septyni miegantys broliai. - Vilnius: Alma littera, 2009.

Knygą perskaičiau vienu ypu, važiuodama traukiniu. Nenusivyliau, bet ir labai neapsidžiaugiau: na, graži, ,,sajiška” beletristika, paršyta su dideliu įkvėpimu moralizuoti jaunimą. Ir toji misija absoliučiai teisinga, nuoširdi, einanti iš kilniausių intencijų; tik vargu ar įgyvendinama. Nors orientuojamasi į skaitytoją - paauglį, knyga tinkama labiau dešimtmečiui-dvylikamečiui: paauglius, bijau, domina jau kitos realijos, didaktizmu jų neapgausi. Aišku, buvo galima vengti didaktikos, nerašyti apie nekaltybės praradimą ir panašias vulgarybes, kurios autoriui turbūt atrodo kaip masalas; blizgučiai, kuriais galima suvilioti paauglius.

Angelė Jasevičienė

Moteris suvokia pasaulį tik moteriškai. Tai reiškia, kad kiekviena kurianti moteris savo tekstuose įrašo feministines idėjas. Pasak Viktorijos Daujotytės, „kai moteris sako, kad ji yra antifeministė, ji nesupranta pačios problemos. Moteris negali suvokti pasaulio ir negali veikti jame nebūdama moteris.“ Galima kelti prielaidą, kad net ir tuose moterų romanuose, kurie nėra įvardijami kaip feministiniai, moteriškumo fenomenas, lyčių lygybės, moterų individualumo klausimai keliami taip pat energingai ar netgi kur kas aštriau nei vadinamuosiuose feministiniuose (pvz., Dalios Jazukevičiūtės romanų herojės ne menkesnės feministinių idėjų puoselėtojos nei Vandos Švabaitės veikėjos).

Vykdant Lietuvos tūkstantmečio programą, visuomenė supažindinama su vertingomis Lietuvos istorijos ir kultūros šaltinių publikacijomis, naujausiais istorijos mokslo veikalais, šalies kultūrą liudijančiais ir ją populiarinančiais leidiniais.

Aldona Šiaulienė

Helsinkio Annantalo vaikų meno centro veikla glaudžiai susijusi su bibliotekomis. Centras bendradarbiauja su miesto bibliotekomis, kuria bendrus projektus ar tiesiog palaiko ryšius.

Gintarė Adomaitytė

Apie Chimamandos Ngozi Adichie pirmąją knygą “Kinrožės žiedas” (iš anglų kalbos vertė Regina Šeškuvienė)


Visų pirma pacituosiu ne rašytoją, o leidėjus:

,,Kinrožės žiedas” – geriausias debiutas po Arundhati Roy ,,Mažmožių dievas” - štai teiginys, kuris mane, atvirai kalbant, siutina. Ne dėl to, kad neskaičiau tų mažmožių – dar ir kaip skaičiau, ir džiaugsmingai aprašiau…

Su poetu, literatūros tyrinėtoju JEVGENIJUMI REINU kalbasi IGORIS PANINAS

Aldona Šiaulienė

Kiekvienais metais Suomijos Kultūros Studijų Draugija ir Jyväskylos universiteto Šiuolaikinės Kultūros Tyrimo Centras rengia vasaros mokyklas. 2009 metų birželio mėnesio 3-5 dienomis organizuota 16-oji kultūros studijų vasaros mokykla. Tai tarptautinis tarpdisciplinarinis renginys, kuriam temą padiktavo pastaruosius keletą metų vykdytas Baltijos šalių projektas „Young people reading fantasy“ (Kaip jaunimas skaito fantasy). Dalyvaudama šiame projekte susipažinau su kitų šalių dalyviais, su kuriais dalijomės projekto vykdymo patirtimi ir gautais rezultatatais. Todėl,  gavusi kvietimą atvykti į konferenciją, skirtą fantasy temai, nenustebau, nes projektas tarsi pratęsė ankstesnį darbą.

Gintarė Adomaitytė

Apie Selmos Lagerlöf pirmąją knygą „Sakmė apie Gestą Berlingą“



Daug kas pasijunta plėšiku, pamatęs vijokliais apaugusius, nykstančius medžius ir želiančius smėlio takelius. Jie norėtų pulti ant kelių tuose laukuose, kurie anksčiau plačiai banguodavo javais, ir prašyti, kad jie nesmerktų už padarytą gėdą. Jie nusigręžia ir nuo vargšų senųjų arklių: kietesnės širdies reikia, kad galėtum jų žvilgsnį išlaikyti!Jie nedrįsta stovėti prie tvoros, kai galvijai pargenami iš ganyklų. Nėra nė vienos vietos, kurią taip sunku būtų aplankyti, kaip sugriautą tėviškę.