Akcijos „Metų knygos rinkimai“ organizatoriai kviečia viešąsias ir mokyklų bibliotekas aktyviai įsijungti į 2010-ųjų Metų knygų rinkimus. Bibliotekos, norinčios  organizuoti renginius, kuriuose būtų supažindinama su akcijos „Metų knygos rinkimai 2010“ pasiūlytomis knygomis ir raginama dalyvauti akcijoje, kviečiamos rengti projektus.

Prof. Violetą Kelertienę kalbina Astrida Petraitytė

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) Kultūros ministerijai pateikė autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose ataskaitą už 2009 metus. Duomenys apie knygų panaudą buvo renkami iš 60 Lietuvos bibliotekų, kuriose yra pilnai įdiegta LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema).

Apie Liudmilos Ulickajos apysaką „Sonečka“; apie neįtikėtiną rašytojos lemtį

Ne vieno literatūros kritiko ar skaitytojo ne kartą buvo pastebėta, kad knygų recenzavimas, aptarimas, anotavimas, diskusijos apie jas rodo kultūros brandumą ir gyvastingumą. Čia taip pat galima prisiminti ir kultūrinėje aplinkoje bei spaudoje pasigirstančius balsus ir nuomones apie nepakankamą naujausios lietuvių literatūros, ypač premijuotos ar įvairiausių geriausios, kūrybiškiausios, skaitomiausios ir kitos -iausios knygos rinkimų aptarimą, refleksiją ir, svarbiausia, įvertinimą. Pažymėtina, kad joks knygų recenzavimas nėra savitikslis – jis iš esmės pagelbsti skaitytojui susigaudyti knygų pasaulyje, visuose jų balsuose ir aiduose, išryškina tai, kas ir kodėl verta dėmesio, perspėja apie tai, kas klaidina ir menkavertiška.

Literatūros vertėjas Virgilijus Čepliejus gimė 1947 m. Skaudvilėje, Tauragės rajone. 1970 m. baigė anglų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. 1970-1985 m. dirbo redaktoriumi „Vagos“, 1985-1998 m. „Vyturio“ leidyklose. Išvertė per 80 grožinės literatūros kūrinių ir pjesių teatrams. V. Čepliejus yra išvertęs tokių iškilių kūrinių, kaip G. Orwello „1984-ieji“ , Ch. Dickenso „Didieji lūkesčiai“, J. Steinbecko „Apie peles ir žmones“, J. F. Cooperio „Locmanas“ ir kitų.

Dabartiniame lietuviškos kultūros žodyne vartojamas japoniškas žodis haiku. Nors tai literatūrinis terminas, apibūdinantis trumpą, trijų eilučių, 17 skiemenų, eilėraštį, tačiau šį žanrą puikiai išnaudoja fotomenininkai (A. Balbieriaus kūryba), kompozitoriai („Kristupo vasaros festivalis“ prasidėjo koncertu „Haiku mirusioms sieloms“, kuriame atliktas anglų kompozitoriaus Carlo Jenkinso Requiem su japonų poezijos tekstais), teatralai ir mokiniai (Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro rengtas mokinių poezijos konkursas „Haiku Žalgiriui“).