Išnašose paprastai vertėjai paaiškina kūrinyje minimas realių žmonių pavardes, retesnius vietovardžius, taip pat svetimų kalbų žodžius ir frazes, kokius nors įvykius, realijas, svarbias teksto suvokimui, bet galbūt nežinomas vertimo skaitytojui. Vieni sako, kad vertėjo išnašų ir komentarų apskritai reikia atsisakyti, kiti mano, kad komentuoti reikia kuo daugiau. Tad tema verta diskusijos, kurioje galima apžvelgti konkrečius ligšiolinės praktikos atvejus ir pabandyti juos apibendrinti.

Man visada atrodė, jog A. Šliogeris turi kažką nyčiško; šioje knygoje net ir prologas intonuojamas panašiai. Pavadinimą motyvuoja tokia manifestacija: ,,Nederėtų man vadintis filosofu. Aš – minties valstietis ar bent norėčiau toks būti.” (p. 73) Toliau atramos taškų registrai lyg ir pratęsiami: ,,Aš niekada nesijaučiau vienišas: kai nuo manęs nutoldavo žmonės, priartėdavo daiktai, kai nutoldavo daiktai, priartėdavo žmonės, o kai nutoldavo ir žmonės, ir daiktai, prie manęs priartėdavo mano siela, pats ištikimiausias mano bičiulis. Kas turi sielą, niekada nebūna vienas”. (p. 45)

Kiekvienais metais bibliotekų savaitės metu įteikiami geriausių metų bibliotekininkų vardai ir premijos bibliotekų specialistams už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus per praėjusius metus.

Kaišiadorių rajono savivaldybė skelbia, kad iki š. m. birželio 1 d. laukia siūlymų žymaus Kaišiadorių krašto poeto, eseisto, lietuvių lyrikos klasiko Jono Aisčio literatūrinei premijai gauti. Premija konkurso būdu skiriama už reikšmingiausius pastarųjų dvejų metų meninės kūrybos darbus, kuriuose jaučiamas aistiškos dvasios puoselėjimas, J. Aisčio kūrybos palikimo tyrinėjimą ir populiarinimą, paskelbtus mokslinius ir publicistinius darbus apie Poeto gyvenimą, kūrybą, pilietiškumą ir kitus aspektus, papildančius Poeto biografiją.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga balandžio 23 d. – Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos būstinėje paskelbė Metų verstinės knygos rinkimų rezultatus.

Balandžio 23-ioji – pasaulinė knygos ir autorių teisių diena. Ispanijos regione Katalonijoje, kurioje ir gimė šios dienos idėja, vėliau patvirtinta Jungtinių Tautų organizacijos, egzistuoja tradicija dovanoti rožę už kiekvieną nusipirktą knygą. Tuo tarpu Lietuvoje rožių niekas nedovanoja ir retkarčiais tuos, kurie vis dar skaito knygas, vadina nykstančia rūšimi. Vis dėlto šalies rašytojai tikina, jog žmonėms vis dar reikia knygų.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) knygų vertimų aptarimų ciklas „Skaitome su vertėju“ sumanytas kaip mobilus projektas, kurio metu grožinės literatūros vertėjai keliaus su savo renginių programomis po Lietuvos miestų viešąsias bibliotekas.

Šių metų kalendoriuje gausu istorinių datų. Neseniai visi minėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį, Lietuvos valstybės ir Nepriklausomybės  atkūrimo dienas. Vasarą švęsime Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį. O į mūsų Vaikų literatūros skyrių istorija atkeliavo paskutinį kovo penktadienį, kovo 26 dieną.

Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena švenčiama Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization, UNESCO) iniciatyva. Šia švente siekiama skatinti skaitymą, leidybą, pabrėžti intelektinės nuosavybės autorių teises.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) šeštą kartą rengiasi skirti Šv. Jeronimo premiją. Ši premija skiriama užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui į lietuvių kalbą už profesionalius ir meniškus pastarųjų trejų metų vertimus, už nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai, vertėjų ugdymui.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Utenos rajono savivaldybės administracija ir Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka skelbia konkursą Antano Miškinio litertūrinei premijai gauti. Kandidatus premijai gauti gali siūlyti kultūros, meno, mokslo ir studijų institucijos, kūrybinės sąjungos, bibliotekos, visuomeninės organizacijos, kūrinių autoriai.

Užsienio reikalų ministerijoje balandžio 15 dieną pristatyta lietuvių kalba išleista knyga „Ukraina: Lietuvos epocha, 1320-1569“, supažindinanti su mažai tyrinėtu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu ir Lietuvos vaidmeniu Ukrainos istorijoje.

Su Raimondu Kašausku kalbasi Jolanta Sereikaitė

Prozininkas Raimondas Kašauskas rašo trilogiją apie savo amžininko likimą sudėtingais pokario ir sovietiniais laikais. Tai ne tik epochos analizė, bet pirmiausia žmogaus jausenos atkūrimas. Jau išspausdinti du trilogijos romanai „Laukimas“ ir „Badmetis arba Žali akiniai arkliams“. Su rašytoju RAIMONDU KAŠAUSKU apie jo kūrybą ir požiūrį į visuomenę, Lietuvą, gyvenimą, vertybes, literatūrą, žemaitiškumą kalbasi JOLANTA SEREIKAITĖ...

2010 m. Dominyko Urbo paskatinamąsias premijas už vertimo debiutą Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skyrė Veronikai Adamonytei už Ingos Abelės romano „Ugnis nepabudins“ (Versus aureus, 2007) vertimą iš latvių kalbos ir Ievai Mažeikaitei už Denis Cartier (tikr. Gabriella Magrini) romano „Madam de Lenklo aistros“ (Vaga, 2010) vertimą iš italų kalbos.

Poetui Justinui Marcinkevičiui – 80

Kristina Stančienė




Grafikas, knygų iliustruotojas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius – vienas iš trijų Lietuvos dailininkų sąjungos narių, šiemet apdovanotų LDS auksiniu ženkleliu už reikšmingą pastarųjų metų kūrybą. Taip įvertinti K. Kasparavičiaus tekstai ir iliustracijos knygai „Baltasis Dramblys“ (leidykla „Nieko rimto“, 2009) ir iliustracijų parodos Vilniuje bei Brėmene (Vokietija).

Nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centras ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kvietė bibliotekininkus, mokytojus, tėvelius paskatinti vaikus rinkti labiausiai patikusių 2009 metais perskaitytų knygų penketuką. Vaikai siuntė anketas, kuriose eilės tvarka išvardijo labiausiai patikusių knygų pavadinimus.

Neringa Mikalauskienė

Per Vaikų knygos dieną tradiciškai surenkamas ir Lietuvoje išleistos vaikų literatūros derlius. Įvairių komisijų nariai dirbo nuo pat 2010-ųjų pradžios: skaitė, knygomis keitėsi, tarėsi ir diskutavo. Atskira komisija analizavo iliustracijas ir išrinko gražiausią knygą ir nespalvotomis iliustracijomis iliustruotą knygą, vertimus svarstanti komisija išrinko reikšmingiausią 2009-ųjų vertimą vaikams, tačiau šiemet nutarta neskirti premijos už vertimą paaugliams.

Šių metų balandžio 2 d. „Lėlės“ teatre vykusiame Tarptautinės vaikų knygos dienos minėjime švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją. Šios premijos laureatais tapo rašytojas Gendrutis Morkūnas (po mirties) ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė.