Birželio 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko LMA narės, korespondentės (VU Lietuvių literatūros katedros profesorės habilituotos daktarės) Viktorijos Daujotytės knygos „Kalba ir jos menas“ sutiktuvės. Dalyvavo knygos autorė, recenzentė doc. dr. Aušra Martišiūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, VU Lietuvių kalbos katedros profesorė habil. dr. Regina Koženiauskienė, dailininkė Ramunė Vėliuvienė, o muzikos garsais bei balsais džiugino Balio Dvariono muzikos mokyklos mokinės Rasa Dzimidaitė, Greta Šablinskaitė ir pianistas Tomas Leiburas.

Vilniaus universiteto leidykla 2009-ųjų pabaigoje išleido Komunikacijos fakulteto mokslininkų parengtą pirmąjį Lietuvoje „Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovą“. Pagrindinis šio studijų vadovo tikslas yra vienoje knygoje pateikti platų bibliotekininkystės ir informacijos mokslų dalykų spektrą, siekiant ir supažindinti studentus su šių dalykų pagrindais, ir parodyti jų ryšius, sąsajas. Knygos autoriai stengėsi suderinti tradicinius bibliotekininkystės ir informacijos mokslų postulatus su besikeičiančiomis socialinėmis, mokslo ir studijų paradigmomis.

Kiekvienais metais birželio 16-ąją airių rašytojo James‘o Joyce‘o (1882-1941) gerbėjai mini Blumo dieną – Bloomsday. Šventės pavadinimas kilo iš J. James‘o romano „Ulisas“ pagrindinio veikėjo Leopoldo Blumo (Leopold Bloom) vardo. Pagrindinis šventės tikslas – šio rašytojo pagerbimas ir jo romano „Ulisas” prisiminimas bei romane aprašomos odisėjos pakartojimas.

Nėra tokio literatūros žanro, kaip atostogų romanas. Neturėtų būti, bet yra. Tokios knygos tarsi iš anksto įspėja: nesitikėk nieko rimto, negalvok. Atsiduok. Mėgaukis. Išties ką daugiau veikti pajūryje ar prie viešbučio baseino, jei ne įsivelti į lengvą atostogų romaną. Pavyzdžiui, jį skaityti. Ir vis dėlto viskas yra gerokai rimčiau.

Ieva Toleikytė į lietuvių literatūros lauką įžengė tempdama paskui save garstyčių spalvos namą. Pirmasis apsakymas taip ir pavadintas – namo garbei, kiti septyni gyvena kaimynystėje. Ir kiekvienas naujas pasakojimas yra tarsi ankstesniųjų tęsinys, šiek tiek primenantis režisieriaus Krzysztofo Kieślowskio „Dekalogą“.

Poezijos pavasario laureatė, vertėja iš vokiečių ir švedų kalbos ZITA MAŽEIKAITĖ atsako į Astridos Petraitytės klausimus.

Vytautas Račickas – ko gero, mėgstamiausias ir labiausiai skaitomas vaikų ir jaunimo autorius. Unikalus jis ir tuo, kad knygas ne tik parašo, bet ir pats jas išleidžia. Nei Kultūros ministerijos, nei kokių mecenatų finansuojamas. Ir jų platinimu, pardavimu rūpinasi.

LAIKO BAIMĖ. Rašyti recenziją gerai knygai, kuri dar ir patiko, yra tikrai bjauriai lėtas užsiėmimas. Juolab tokiai rimtai – turiniu ir apimtimi (136 puslapiai poezijos). Tačiau visiškai negaliu sutikti su kitų it susitarusių recenzentų (-čių) nepasitenkinimu, kad „įpusėjęs knygą pavargsti“, dėmesį tenka „varu parsivaryti“ ir autoriui derėjo vietoj vieno rinkinio leisti du.

Istorikas Edvardas Gudavičius, vertindamas Lietuvos kultūrinę raidą Europos kontekste, skyrė jai du iš dešimties balų. Pavertę šiuos balus procentais, aptiksime, kad tik 20 procentų tautiečių intelektas prilygsta modernaus europiečio mąstysenai, visų kitų pasaulėjauta ir pasaulėžvalga tebėra įstrigusios XIX ar dar ankstesnių amžių gelmėse. Šiuos teiginius patvirtinančių faktų toli ieškoti nereikia – per nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo dvidešimtmetį pastatyta daugiau nei šimtas krikščionių bažnyčių, susikūrė aibės hinduistų, budistų ir kitokios pakraipos grupių, pasirodė rimtų ketinimų atgaivinti pagonių religiją, ką ir kalbėti apie suklestėjusią burtininkų, kerėtojų, ekstrasensų, horoskopų paklausą.

Leidinyje autorė mėgina praskleisti paslaptingą skaitymo magijos šydą ir paaiškinti procesus, kurie vyksta skaitytojų galvose, kai jie skaito. Knygelė yra dviejų dalių: pirmojoje dalyje aprašytos kelios būdingos skaitytojo elgesio schemos arba modeliai; juose pavaizduoti mąstymo postūmiai ir traukos jėgos, veikiantys skaitytojo galvoje, kai jis ieško skaitomų tekstų prasmės.

Gegužės 28-ąją į Joniškio kraštą atskrido 46-ojo „Poezijos pavasario“ paukštė. Į šventę Joniškyje atvyko nemažas būrys poetų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, išeivijos lietuvių: Sirijos poetas ir žurnalistas Faraj Bayrakdar; poetė Lidija Šimkutė iš Australijos; poetas ir bardas Kazimieras Jakutis (Pagulbis); jauna poetė, būsimoji dailininkė Ieva Gudmonaitė; poetas ir vertėjas Marius Burokas; poetė Nijolė Augustinavičiūtė; poetė, aktorė Meilė Kudarauskaitė.