Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) kvietė visus, dar neišvertusius nė vienos grožinės knygos, dalyvauti meninio vertimo konkurse, kurio tikslai - suteikti galimybę svajojantiems apie literatūros vertėjo profesiją išmėginti jėgas ir sužinoti apie savo sugebėjimus; ieškoti naujų talentų, skatinti diskusijas apie meninį vertimą, ugdyti vertimo kokybės sampratą.

Iš viso spalvingo rytietiško pasaulio vargingas Afganistanas, regis, daugiausia traukia žurnalistų ir rašytojų dėmesį. Apie Afganistano dabartį kuriami televizijos reportažai, rašomi romanai. Iš matytų reportažų ir skaitytų knygų susidaro įspūdis, kad tai nelengvai pažįstamas ir pažinimui sunkiai atsiveriantis kraštas. Gal dėl to vakariečius ir dominantis. Kas kitas apie tą kraštą pasakos, jei ne jie. Jei patys afganai, kurių nemaža dalis neišsilavinę ir beraščiai, apie save nei knygomis, nei filmais nepasakoja. Tad nekeista, kad turime vakarietiškus pasakojimus apie Afganistaną. Ir gal ne visad adekvačius svarstymus, kuris iš tų vakarietiškų pasakojimų tikroviškesnis, autentiškesnis.

Lakoniška Mindaugo Nastaravičiaus debiutinės knygos anotacija („fragmentuotus išgyvenimus sieja etinė refleksija, buities ir būties jungtys“) gana taikliai charakterizuojanti, tačiau abejonių kelianti dėl kičinių paralelių: buitis-būtis bei fragmentas-jungtis. Reikėtų pabrėžti, kad knygos tekstai nesiekia sukurti tariamai giluminio įspūdžio.

Projekto „Žaisloteka – skaitymo džiaugsmas visai šeimai“ organizatoriai spalio 14 d. pakvietė pradinių klasių mokytojus, ikimokyklinių įstaigų pedagogus, rajono ir mokyklų bibliotekininkus į seminarą „Ateities žmogus – tik skaitantis“. Į seminarą, kuris vyko Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Parodų salėje susirinko visi besidomintys vaikų skaitymu.

Šis rašinys iš dalies yra proginis – spalio 8-ąją Ričardui Gaveliui būtų sukakę šešiasdešimt. Laiko distancija, iš kurios, viliuosi, jau galime žiūrėti į šio autoriaus literatūrinę kūrybą, teikia ne vieną originalios interpretacijos galimybę, kuria lietuvių literatūros kritikai ir mokslininkai kol kas beveik nepasinaudojo – tik Almantas Samalavičius, Violeta Kelertienė bei Jūratė Čerškutė yra paskelbę bent po vieną straipsnį-studiją apie R. Gavelio kūrybą. Visi jie akcentuoja, kad skandalingasis lietuvių autorius yra užmirštas bei ignoruojamas. Atrodytų, juk pats skandalisto vaidmuo tai iš anksto nulemia – sužibi ir užgęsti. Vis dėlto R. Gavelis buvo skandalingas, tačiau ne vienadienis kūrėjas. Įdomu suprasti, kokios priežastys lėmė, kad, būdamas gyvas, jis labai nemėgtas, o miręs buvo tuoj pat ištrintas iš literatūrologijos ir kritikos tekstų.

Apie Johannos Thydell pirmąją knygą  „Žvaigždėtos lubos“




Ar įsivaizduojate knygų visovę? Neaprėpiamą okeaną kuo įvairiausių spaudinių? Retsykiais pamąstau, kad ta neapsakoma gausybė kuo aiškiausiai išsišakoja į dvi tėkmes. Tai – knygos, kurioms pasisekė ir kitos, pasmerktosios. Jos atsainiai parašytos, nemokšiškai išverstos į užsienio kalbas, kreivai maketuotos. Tai – pelkė. Knygai „Žvaigždėtos lubos“ lemti skaidrūs vandenys. Beje, kodėl taip įsifantazavau? Kodėl nedrįstu pradėti pasakoti?

Neringa Mikalauskienė



Šiųmečio Poetinio Druskininkų rudens tema – „Poetinės mokyklos ir asmeninės priklausomybės“. Sakyčiau, apie tai reflektuoti XXI amžiuje, XXI kartą renkantis Druskininkuose, „Dainavos“ sienas košiant keturiems (ne)poezijos vėjams, būtų netgi simboliška. Visiems aišku, kad tekstai, kadaise darę įspūdį, tampa ne tik klasika, bet ir intertekstais, sąmoningai ar ne įsiskverbiančiais į rašančiojo intelektualinį gyvenimą, tampančiais atpažįstama, bet jau individualia patirtimi arba netgi manifestu, jei susiburia grupė bendraminčių.

2010 m. rugsėjo 24 d. Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko Žaislotekos atidarymas. Renginį skaitydamos eiles pradėjo Vaikų literatūros skyriaus darbuotojos: Jolita Janušonienė, Laimutė Kliopkinienė ir Roma Vasiliauskienė.

Memuarų žanras savitas tuo, kad autorius juose pasakoja apie įvykius, kurių dalyviu jam teko būti, ir tuo pasakojimu daugiau ar mažiau atskleidžia savo asmenybę. Vienuose memuaruose labiau akcentuojama įvykių plotmė, kituose – pasakotojo asmenybė. Bet abi plotmės paprastai yra susijusios ir susijusios taip, kad nuo pasakotojo asmenybės priklauso, ką ir kaip jis pasakoja apie įvykius. Šiuo dvejopu aspektu galima nagrinėti ir Claire Goll (1890–1977) memuarų knygą: ką ir kaip iš Vokietijos kilusi žydų poetė ir rašytoja, žurnalistė ir vertėja pasakoja apie XX a. pirmos pusės kultūrinį gyvenimą, kuriame jai teko dalyvauti? Ir ką tas pasakojimas byloja apie pačią rašytoją?

Saulėtą  spalio 5-osios rytą prie Radviliškio miesto ir rajono mokyklų, darželių, Viešosios bibliotekos, kaimo bibliotekų vyko akcija „Sustabdyta minutė – knygai“. Ši akcija buvo skirta knygai ir skaitymui. Tai lyg skolos grąžinimas spausdintam žodžiui. Juk knyga yra patikimiausias ir pirmutinis mūsų išminties šaltinis, bet šiandieną jį įvairios informacinės technologijos tarsi bando nustumti į šalį.    Pirmoji tokia  akcija neatsitiktinai vyko Mokytojo dieną. Juk mokytojai mus išmokė skaityti, lydėjo pažinimo ir mokslo keliu.

Rugsėjo 29-ąją Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka pakvietė joniškiečius į literatūrinę konferenciją „Nuo rašytojo iki skaitytojo“. Pranešimus skaitė Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto dėstytojai.

Su pavadinimu sutampantis pirmasis Rimvydo Stankevičiaus rinkinio „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ recenzijos sakinys. Be abejonės, gera knyga, dar vienas sėkmingas žingsnis poetinio konceptualumo linkme – po „Laužiu antspaudą“, po to, kai sąmonėje iš tiesų įveikta tam tikra riba, sulaužyti draudimai, jei ir tariami. Ir poezijos tikrumai tariami, tiek tikrumo, kiek jo ištariama.

Metų knygos rinkimų akcijos organizatoriai vėl kviečia išrinkti Metų knygas. Ekspertų komisijos paskelbė po penkias suaugusiesiems, vaikams bei paaugliams skirtas lietuvių autorių knygas, iš kurių skaitytojai kiekvienoje kategorijoje rinks po Metų knygą. 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) kviečia į vertimo recenzijų rašymo dirbtuves, kurios vyks š. m. lapkričio 22 d., pirmadienį, 18 val., LLVS biure (Šv. Ignoto g. 5-264).

CORNELIUS HELL - šių metų Šv. Jeronimo premijos už lietuvių literatūros vertimus laureatas

Su šių metų Šv. Jeronimo premijos laureate vertėja DIANA BUČIŪTE kalbasi Audrius Musteikis

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) trečiąsyk kviečia visus, dar neišvertusius nė vienos grožinės knygos, dalyvauti meninio vertimo konkurse „Noriu versti“.