Visą rudenį Joniškio J. Avyžiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje buvo vykdomas projektas „Skaitykime ir būkime kartu“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas.

Šeštąjį kartą į Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginius pakvietė Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras. Organizuojant renginius aktyviai talkino „Žemynos” pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja J. Bėruvienė, mokytojos G. Aninkevičienė, G. Varanavičienė ir R. Danelavičienė.

2009 metų Metų knygos vaikams rinkimai jau kadais praėjo, išrinkti ir apdovanoti nugalėtojai, ištikimiausi skaitytojai jau su šiokiu tokiu kribždesiu širdelėse laukia naujų rinkimų, o kalbėti apie šias knygas vis dar aktualu.

Nuaidėjo nuklegėjo Šiaurės šalių bibliotekų savaitė Kupiškio rajono Alizavos pagrindinėje mokykloje, septintą lapkritį įdomiais renginiais sujaukusi kasdienybę ir sukėlusi audras emocijų.

Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Meškuičių filialas ir šiemet prisijungė prie Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginių. Tai tradicinė šviesos ir žodžio šventė, kuri šiemet Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rengiama tryliktąjį kartą.

Pasipūtėlė, kokia pasipūtėlė – turėjau prisipažinti, kai atsiverčiau leidinį „Ūkas. Knygų balsai, aidai ir atgarsiai“. Mielai sutikau aprašyti šį almanachą per savaitę, bet atsitokėjau, kad anaiptol ne visas „Ūke“ recenzuojamas knygas esu skaičiusi. Prisidengti žodžių ūkanomis nebūtų taip jau sunku, bet... kažkaip...

Š. m. spalio 12 dieną Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vidurinėje mokykloje 1-7 klasių mokiniams vyko pamoka-susitikimas su režisieriumi, dainų atlikėju, vaikų rašytoju Vytautu V. Landsbergiu.

Šiek tiek skeptiškai paėmiau knygutę – tokia mažytė, kone užrašų knygutės formato(!), bet užvertusi paskutinį puslapį jaučiuos tarsi perskaičiusi storą romaną. Taigi – autobiografinį.

Š. m. lapkričio 3 d. Kultūros ministerija paskelbė pretendentus 2011 m. Vyriausybės kultūros ir meno premijoms gauti, tarp kurių žinomi aktoriai, rašytojai, muzikantai ir kiti menininkai.

Pažįstu tris Vidmantes Jasukaitytes: pirmoji yra nepailstanti kovotoja, maištautoja, visuomenės dulkių drumstėja, tokią ją pažįstu iš romanų „Kai mes buvome vilkai“, „Po mūsų nebebus mūsų“. Antroji Jasukaitytė – švelni kaip šilkas, nuolanki ir gyvai įtikėjusi Dievą, gyvenimo prasmės ir šilumos ieškanti moteris, kurią atradau knygose „Golgotos vynuogės“, „Marija Egiptietė“, „Dievas miršta vienišas“ ir „Senis, arba laiškai Antikristui“.

Niekada nemėgau ir netgi bijojau visko, kas susiję su XX amžiaus pirmoje pusėje visą pasaulį sudrebinusiais pasauliniais karais. Vengiau žiūrėti filmų, liudijančių šiurpias, bet realias istorijas, neskaičiau knygų, atveriančių autentiškus žmonių (iš)gyvenimus ir beatodairiškas kovas už gyvybę ir laisvę. Atrodė ir vis dar atrodo, kad to, ką išgyveno mano kartos seneliai, niekada nepajėgsiu prisileisti, o juolab suvokti ar apmąstyti (vargu ar tai apskritai įmanoma?). Tačiau, kaip sakoma, žmogus planuoja – Dievas juokiasi. Ir šįkart jo juokas privertė mane kaktomuša susidurti su vengiamos praeities (pa)liudijimais. Taip sukrito gyvenimo aplinkybės ir įsipareigojimai, kad vieną paskui kitą teko skaityti dvi knygas, parašytas prancūzakalbių rašytojų ir apie Antrąjį pasaulinį karą (sic!) – tai lietuviams žinomo Romaino Gary romanas „Aitvarai“ (Les Cerfs-volants) ir pirmąkart lietuviškai išleidžiamos Irène Némirovsky nebaigtas romanas „Prancūziška siuita“ (Suite Française).

Šių metų spalio 12 d. prestižinė „Booker“ grožinės literatūros premija buvo paskirta britų rašytojui Howardui Jacobsonui už jo romaną „Finklerio klausimas“ (The Finkler Question). Knygoje su autoriui būdingu humoru ir intelektu gilinamasi į šiandienos žydų tapatybės problemas.